Kai pilnai išsiaiškinau kas yra verslo sistema, kaip veikia visi normalūs pasaulio verslai, kurių produkcija mes kasdieną vartojame, maniau dabar prie manęs išsirikiuos eilė norinčiu tai sužinoti verslininkų, kurie su tokiomis žiniomis lengvai didins savo pelnus ir lengvai augins savo įmones. Juoba, kad realybėje tai išmanančių žmonių yra labai mažai, kiek žinau Lietuvoje tokių nėra ir tokie Lietuvoje niekada nesilankė. Bet ne velnio, man susidarė įspūdis, kad daugumai išviso ant tokių žynių nusispjauti, o tiems kam kažkiek ir rūpi tokios žinios, tai jie dažniausiai jas renka iš praktikos, universitetų, visokiausių keistų mokytojų, seminarų, knygų ir sėkmingų verslininkų, kurie beveik visi kaip vienas savo painiuose pasakojimuose atskleidžia tai, kad taip normaliai ir nesuprato, kodėl jų verslai tapo sėkmingais, kai daugumos konkurentų sužlugo, ir nesupranta, kodėl šitie seminarų organizatoriai juos privertė ateiti ir kažką žmonėms pasakoti.
Tada ir pats pradėjau galvoti, juk aš kažkada irgi rinkau informaciją iš visokiausių abejotinų seminarų vedėjų, knygų, klausiau painius verslininkų pasakojimus ir visais jais tikėjau, ir jų sakomą informaciją užsirašinėjau, ir bandžiau taikyti praktikoje. Kodėl aš tai dariau? Kodėl aš tikėjau ir dabar kartais patikiu akivaizdžiai nekompetentingais žmonėmis? Ką jie turi tokio stebuklingo, kad kažkaip traukia jų klausytis ir tikėti jų dažniausiai labai žemo lygio arba jokios praktinės vertės neturinčiomis žiniomis? Ilgai atsakymo ieškoti nereikėjo, tai aišku – psichologija. Supratau, kad tiesiog jų psichika tvirta, jie labai pasitiki savimi ir savo žiniomis, ir dėl to žmonės jais tiki ir pasitiki. O mano psichika silpna, silpnai tikiu ir pasitikiu savimi, ir vien dėl to, manimi ir net unikaliomis, ir konkretų rezultatą garantuojančiomis mano žiniomis, žmonės nepasitiki.
Ir kaip įdomiai tai veikia. Kartais tie super savimi pasitikintys ir kitus žmones mokinantis žinovai, sako ne tik visiškas nesąmones, bet ir siūlo tas nesąmones daryti kitiems, ir atsiranda nemažai tų kurie patiki, ir daro. Geriausias pavyzdys visokios chiromantijos, būrimai, kova su skiepais ir panašiai. Net akivaizdi grėsmė, kad įgyvendinus žinovo pasiūlymus, gali atsirasti labai neigiamos pasekmės, dalies žmonių nestabdo ir jie vis tiek tiki ir daro. O net pačius geriausius rezultatus garantuojančiam profesionalui, kuris remiasi logika, kitų specialistų ir savo konkrečiais tyrimais, tikrais faktais, žmonės nelinkę tikėti, jeigu jis apie tai kalbėdamas demonstruoja nepasitikėjimą savimi ir kalba su abejonėmis balse.
Taigi supratau, kad psichologija, jausmai ir emocijos žmonių vertinamos kaip daug patikimesnis įrodymas, negu loginiai, moksliniai faktai, įrodymai ir konkretūs rezultatai. Ir dar šio fenomeno įdomumas tame, kad pats neprofesionalios ir nevertingos informacijos skleidėjas, šiomis savo prastomis žiniomis nuoširdžiai tiki kaip labai vertingomis ir teisingomis tik dėl to, kad jo psichika ir jos tvirtumas ir stovi ant švento tikėjimo savo žiniomis ir neklystamumu. Reiškia jeigu jis pradės savo žiniomis ir patirtimis abejoti, jis praras pasitikėjimą savimi ir jo psichika taps silpna.
Nors psichologija domiuosi jau kokių 20 metų, man labai patinka rinkti žinias apie žmonių psichikos veikimo principus ir taisykles, bet niekaip iki galo negalėjau suprasti, kaip tie visi psichologiniai dalykėliai veikia praktikoje. Kodėl vieni žmonės visai neskaitę ir nesimokę jokios psichologijos būna psichologiškai labai tvirti, stabilūs, savimi pasitikintys, viską savo gyvenime atlieka puikiai ir yra laimingi, o kiti pasimetę, silpni, dažniausiai nelaimingi, nors kartais turi didžiulius žinių bagažus, ir toliau renką įvairią informaciją, kaip tokiais nebūti ir tapti stipriais žmonėmis? Supratau, kad geriausias būdas susitvarkyti savo psichiką, tai nuolat vaikščioti pas psichologą. Bet kažkaip tikėdamas savo noru perprasti psichologiją savarankiškai ir gebėjimu tinkamas psichologines žinias pritaikyti savo praktikoje, nenorėjau skirti didelius laiko ir nervų kiekius tinkamo psichologo paieškai. Bet to žinojau, kad gerų psichologų konsultacijos brangios ir bijau, kad suradus gerą, neturėsiu pakankamai pinigų jam sumokėti. Taigi toliau, dažniausiai internete ieškojau įvairių psichologinių žinių ir bandžiau jas taikyti savo gyvenime.
Mačiau ir rinkau žinias iš masės psichologų pateikiamos psichologinės informacijos, kuri dažnai labai sudėtinga, įvairi, prieštaringa. Nusipirkau ir perskaičiau kelias knygas, iš kurių man labiausiai patiko – „Bendroji ir teisės psichologija“. Nors jau kaip ir nusistovėjo kelių rimčiausių pasaulio psichologų, tokių kaip Z. Freudas, K. Jungas, A. Maslou, V. Franklis, F. Perlzas, J. Grinderis sukurtos psichologinės teorijos, bet kartais kyla klausimas, – kodėl jos skirtingos, jeigu siekia kaip ir vieno rezultato? Karpmano trikampio teorija, juos visus kaip ir sujungė, bet tarp šiaip prieinamų ir internete informaciją apie save ir savo paslaugas skleidžiančių psichologų pasigedau skelbimo, kad jie vadovautųsi kažkurio iš minėtų didžiųjų psichologų metodais, ar kad garantuoja perkėlimą iš minusinio Karpmano trikampio į pliusinį.
Iš tesės mokslo išmanymo, suvokiau, kad nors kaip ir teisė, psichologija yra labai didelės apimties mokslas, jo esmė neturi būti paini, prieštaringa ir sudaryta iš įvairių nuomonių. Suvokiau, kad tikri psichologijos profesionalai, kaip ir teisės profesionalai, turėtu būti labai paprasti, konkretūs ir labai rezultatyvūs, tokie kaip V. Franklis, F. Perlzas, J. Grinderis. Taigi iš savo analizių priėjau išvados, kad psichologijos moksle yra didelis kiekis neprofesionalių psichologų, kurie slėpdami savo nekompetenciją, dažnai manipuliuoja mažai apie psichologija išmanančiais žmonėmis. Ir tai natūralu, nes visi rimti psichologai prisipažįsta, kad psichologijos eina mokytis tik tie, kas turi psichologinių problemų ir siekia jas išspesti. O bespręsdami savo padeda ir kitiems žmonėms. Žinomiausias čia Z. Freudas, apie kurį psichologai sako, kad jis turėjo labai didelius psichikos sutrikimus, ir juos bespręsdamas tapo labai aukšto lygio psichologijos mokslininku. Taigi, jeigu psichologas dar neišsprendė savo problemų, tai natūralu, kad jis gali savo sąmonėje klaidžioti ir kalbėti daug keistų dalykų.
Kai youtubėje atradau psichologo M. Lobkovskio didžiulį kiekį video filmukų, kuriuose jis trumpai konsultuoja jam skambinančius žmones, pamačiau, paprastą konkretų ir per trumpą laiką rezultatus garantuojanti psichologą. Vienu žodžiu tikrą savo darbo profesionalą, o ne eilinį stipriai savimi pasitikintį, bet nelabai ką vertingo pasakanti ir duodanti pseudo profesionalą. Taigi, kadangi esu audialas, pasinėriau į jo filmukų klausimą. Ir daug ką supratau, kaip praktikoje dirba ir kaip praktikoje veikia psichologinė terapija. Bet labiausiais mane nustebino, kaip psichologijoje viskas paprasta, kai sieki konkrečiai tik padėti žmonėms išspręsti jų problemas, o ne teoretizuoji didžiuliais kiekiais psichologinių žinių, mokyklų ir teorijų.
Taigi, daug ką pradėjau konspektuoti, padrikai prirašiau didelius kiekius praktinės psichologinės informacijos pasakytos M. Lobkovskio ir kitų man patikusiu psichologų, kuri man buvo svarbi, reikalinga ir padėjo daug ką suprasti ir išspręsti gyvenime. Bet nors tai ką sako M. Lobkovskis yra tikros ir labai naudingos praktinės žinios, kurias taikydamas gavau daug naudos, bet man dar kažko truko ir buvo tam tikrų neaiškumų, kadangi praktikoje ne viskas veikė taip kaip turėtu veikti. Ir pats didžiausias nušvitimas ir dovana gavosi tada, kai iš M. Lobkovskio sužinota informaciją, sujungiau su tuo, ką rašo ir ko moko S. Covey savo knygoje „7 sėkmės lydimų žmonių įgūdžiai“ (lietuviškai neteisingai išversta įpročiai, ir aplamai lietuviškas šios knygos vertimas tragiškai prastas ir daug svarbių žinių joje iškraipyta).
Dabar savo tinklaraštyje kažkiek parašysiu ir pasidalinsiu savo pririnkta informacija apie žmonių psichologiją, kuri manau bus naudinga ne tik man, bet gal kažkam dar. Mano manymu iš M. Lobkovskio, kitų gerų psichologų, na ir aišku iš mano dievinamo S. Covey pririnkau labai naudingų praktinių žinių apie psichologiją.
Ir pirma rimta praktinė informacija iš psichologijos, yra šio posto pavadinime, – arba gyveni kaip tau gamtos ir Dievo nuo gimimo skirta, arba tiesiog egzistuoji. Apie tai S. Covey savo knygoje rašė, kad vienas iš žymiausių pasaulio psichologų V. Franklis pasakė, kad visų psichologinių sutrikimų esmė, tai sielos viduje glūdintis beprasmio gyvenimo pojūtis. O tas pojūtis ateina iš savęs kaip unikalios asmenybės nepažinimo, dėl gyvenimo ne pagal savo vidines vertybes ir principus, o pagal iš išorės primestus scenarijus ir standartus, dėl bandymo patikti kitiems, iš savęs padaryti kažką tokio, kuo iš tikro nesi ir būti nenori. Ir aš tikiu ta mokslu neįrodyta informacija, kad dažniausiai onkologinės ligos atsiranda kaip organizmo reakcija į beprasmį gyvenimą. Kaip V. Franklio mintys cituoja S. Covey, – mes turime savo viduje pajausti, išryškinti ir gyvenime atskleisti tikrą ir unikalią savo esybę, o ne ieškoti sėkmės ir laimės receptų išorėje ir pagal juos gyventi. Todėl į skatinimus, – keiskitės ir savo gyvenime darykite tą ir aną, reikėtu žiūrėti labai atsargiai, kad nepradėti gyventi taip, kaip iš tikro visai nenori ir vietoje tikro, pilnaverčio gyvenimo, gauti dirbtinį egzistavimą.