Reikia dulkių siurblio, ką gi daryti. Nueinu į vieną elektroninės technikos tinklo saloną, nueinu į kitą, tų siurblių ten prikrauta visokiausių gamintojų ir modelių. Kadangi abejoju, kad bent vienas salono konsultantas galės normaliai man paaiškinti (dar gyvenime nesu tokio sutikęs) apie jų skirtumus, tai ir neieškau konsultanto, ir nelaukių jo pagalbos. Labiausiai painioja tie dulkių siurbliai, kurių aprašymai beveik vienodi, prekiniai ženklai vienodai garsūs, išvaizda labai panaši, o kaina kartais skiriasi dvigubai.
Toliau mano paieškos persikelia prie kompiuterio, į elektroninę erdvę, ten dar didesnis pasirinkimas. Gerai, apsistoju ant vieno prekinio ženklo, kurio siurblį kažkada pirko pažįstamas žmogus ir iki šiol juo džiaugiasi. Bet vien to prekinio ženklo siurblių modelių kokių 20. Nu OK, paskaičiau visokių aprašymų internete, šiaip ne taip išsirinkau modelį, įvedžiau jį google paieškon, iškarto meta kaina24. Joje spaudžiu ant žemiausios kainos, numeta į labai gerai žinomą ir didelę el. parduotuvę, kuri pastaruoju metu gan stipriai reklamuojasi per mano mėgstamą radijo stotį, nu ir užsakiau bei apmokėjau tą siurblį. Ir prasidėjo įdomiausia dalis.
Užsakymo metu iškilo vienas klausimas ir parašiau el. laišką-atsakymą į užsakymo patvirtinimo laišką. Į laišką atsakymo nesulaukiau, tai paskambinau bendruoju telefonu. Ten pasakė susirašinėkite paštu su jums priskirtu vadybininku. OK parašiau, neatrašo. Bet atrašė bendru el. paštu – sakyk užsakymo numerį, tada žiūrėsime dėl jūsų prašymo. Atrašiau pajuokaudamas, kad klauskit mano užsakymo numerį pas man priskirtą vadybininką. Tada paskambino man priskirtas vadybininkas, balsas kaip z kartos žmogaus ir pradėjo šnekėti, kaip žinių pranešėjas, ta prasme varo jo galvoje esantį monologą. Aš klausau, bandau pasakyti ko noriu, bet jis vis varo savo. Suprantu, kad jam neįdomus mano užsakymas, jam neįdomu ir jis nežino kaip atsakyti į mano klausimą, jis negirdi ką aš sakau ir tuo labiau jis nesuvokia, kad aš visiškai nenoriu gaišti laiką su juo tuščiai klabant. Vienu žodžiu susitarti telefonu nepavyko, tai parašiau laiške ko norėjau.
Pasijuokiau sau iš tokių darbininkų ir nesuprantu, kaip tokius galima leisti bendrauti su klientais ir jiems už tai mokėti atliginimą. O gal visgi jam atlyginimo nemoka, gal priimtas nemokamai stažuotis. Realiai, jeigu žmogus nori dirbti šiame darbe, ir turi tokio žemo lygio komunikacines kompetencijas, tai čia jis turėtu mokėti pinigus el. parduotuvės vadovybei už tai, kad jam leidžia kalbėti ir praktikoje mokytis komunikavimo su klientais.
O kai po dviejų savaičių atvažiavo siurblys, man į elektroninį paštą ateina laiškas, – įvertinkite prekę. Galvoju, nu šakės, el. parduotuvė prekiaujanti beveik visomis įmanomomis elektroninėmis fizinėmis prekėmis, klausia kaip man konkreti prekė. Juk jie turėtu klausti kaip man pirkti pas juos ir būti jų klientu patiko ar ne. Suprantu kai klausimus apie prekės kokybę ir veikimą užduoda gamintojas, ar oficialus gamintojo atstovas, bet kam jiems žinoti kaip aš vertinu prekę. Aš dar suprasčiau, jeigu jie mokėtu daryti normalų marketingą ir turėtu gerą pardavimų sistemą, tai tokią informaciją galima būtų panaudoti. Bet iš jų tinklalapio, reklamų turinio, bendravimo su klientais ir kitų dalykų matomu rinkoje, akivaizdu, kad jie elementariai žaidžia su kapitalo dydžiu, tai yra siekia padaryti kuo didesnė apyvartą stumdydami kuo didesnį kiekį fizinių prekių ir viskas. Ir tai vadina protingu žodžiu e. komercija. Visa e. komercijos paslaptis, – parduodam prekes be fizinių salonų, taupydami ant nuomos ir sandėliavimo. Dėl mažų prekės gavimo ir perdavimo klientui kaštų, galima gan ženkliai pjauti prekių kainas ir po garsių parėkavimu apie akcijas, žaidi su prekių kainomis. Tik dėl mažesnės kainos trauki klientus iš elektronikos salonų ir kitų el. parduotuvių. Vat ir visa jų e. komercija.
Toks paprastas el. parduotuvių verslo modelis lengvai kopijuojamas, dėl to vis didėja jų konkurencija, skirtumai tarp parduotuvių lieka tik dėl asortimento įvairovės ir dydžio. Nors kai kurios iš jų bando plėstis ir į kitas šalis, bet beveik visos jos daro elementarias ir pagrindines pardavimų klaidas. Aišku jeigu dar pelningumai nepradėjo kristi, tai rodo, kad konkurencija dar nedidelė, dar vyksta ekonominis pakilimas ir ant to jos laikosi. Bet jeigu el. parduotuvė nepradės tobulinti savo verslo modelį ir taikyti naujų marketingo ir pardavimo technologijų, vien su žema kaina ir plėtra į kitas šalis, daug vertės nesukurs ir jų pelningumai pradės kristi.